Žalioji arbata – ir maistas ir vaistas [3 482]

Žalioji arbataŽaliosios bei juodosios arbatžolės yra to paties arbatmedžio lapai, tik apdirbti skirtingais būdais. Vieni jų (juodieji) fermentuojami, o kiti – ne (žalieji). Arbatžolės, kurios yra fermentuotos dirbtiniu būdu, turi sodresnį kvapą ir kiek kitokią cheminę sudėtį, todėl ža­lioji arbata yra žymiai natūralesnė, tačiau ne tokia kvapni kaip juodoji.

Ypatingai subtilus žalio­sios arbatos skonis saldumynų mėgėjams gali pasirodyti visai neviliojantis ar net nemalonus, tačiau tai galima pakeisti, jei į arbatą įpilsite šiek tiek pieno, grietinėlės, ar pagardinsite ją šviežiomis, pačių išspaustomis obuolių ar apelsinų sultimis. Tokia arbata taps jums miela ir mėgstama..

Žalioji arbata pasižymi daugybe puikių savybių. Ją geriant gerokai sumažėja pavojus susirgti įvairiomis navikinėmis ligomis, artenoskleroze hipertonija, patirti širdies infarktą, insultą. Taip pat žymiai pagerėja virškinimas, sustiprėja organizmo imuninė sistema. Be to, žalioji arbata yra laikoma ir silpnu antibiotiku. Ji nuveja šalin gripo ir anginos požymius. Šis gėrimas tinkamas ir išoriniam naudojimui: jis apsaugo odą nuo ypač kaitrių saulės spindulių neigiamo poveikio bei aplinkos taršos.

Žaliojoje arbatoje kofeino yra daugiau nei juodojoje, nepaisant to šis kofeinas veikia silpniau, bet ilgiau. Juodoji arbata bei kava neretam sukelia įtampą, sudirgimą, prakaitavimą ir kt. Žaliosios arbatos poveikis yra visiškai kitoks. Jos išgėrę atsipalaiduosite, bet turėsite daug energijos. Žalioji arbata turi būti ypač vertinama tų žmonių, kurie dirba protinį darbą, kadangi ji padeda ilgam laikui išlaikyti sutelktą dėmesį. Žaliosios arbatos derėtų gerti ir nuolatinį stresą patiriantiems asmenims, kadangi ji turi raminamąjį poveikį.

Žaliojoje arbatoje yra gausu vitamino C, kuris lėtina oksidaciją ir yra būtinas organizmo ląstelių gyvybiniams procesams. Arbata daro ir flavonoidų poveikį. Šitos biologiškai aktyvios medžiagos sumažina kraujospūdį ir reguliuoja cholesterino kiekį organizme. Atlikti tyrimai parodė, jog geriant žaliąją arbatą mažėja mažo tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į audinius, kiekis (kitaip tariant, sumažėja “blogojo” cholesterino kiekis), o didelio tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į kepenis, kuriose jis, virtęs tulžies rūgštimi, būna pašalinamas iš organizmo, padaugėja. Flavonoidai taip pat mažina tikimybę susirgti ir skrandžio, krūties, žarnyno vėžiu.

Pakalbėkime plačiau apie tai, kaip reikia plikyti žaliąją arbatą. Jos jokiu būdu negalima plikyti verdančiu vandeniu. Ant arbatžolių užpilamo vandens temperatūra, turėtų būti 60–80°C. Ji pasiekiama užvirintą vandenį pavėdinus apie 5 min. Kinijoje žmonės yra įpratę žaliąją arbatą plauti, t. y., jie užpliko arbatžoles ir palaikę 30 sekundžių tą vandenį nupila. Tuomet tos pačios arbatžoles plikomos antrą kartą. Atlikus tokį ritualą arbatos skonis tampa kur kas subtilesnis.

Į vieną puodelį įprastai arbatžolių beriama nubrauktas arbatinis šaukštelis. Plikykite geriau birias, o ne supilstytas į maišelius arbatžoles, kadangi tokiu atveju lapeliai geriau išsiskleis. Tuos pačius žaliosios arbatos lapelius galite plikyti net keletą kartų. Pirmąjį kartą užplikytas arbatžoles palaikykite, kad pritrauktų, apie 3–8 min., o kitus kartus pakaks ir 2–3 min. Žaliosios arbatžoles gali būti plikomos 3–4 kartus, ir kiekvieno užpilo skonis bus šiek tiek kitoks. Kinijoje yra sakoma, jog pirmasis užpilas skirtas pasigardžiuoti arbata, antrasis – pasilepinti, trečiasis – akims, o ketvirtasis – atsipalaidavimui.